Uljana Bartkutė

- Visaginas, Lithuania

Mano mielasis mieste,

žinau, kad neįsižeisi, jog negaliu Tavęs pavadinti gražiausiu, geriausiu, nuostabiausiu, tobuliausiu. Negaliu Tavęs pavadinti taip todėl, kad esi ne kokia Afroditės ikona, o gyvas organizmas. Tavyje, kaip ir kiekviename gyvame sutvėrime gausu to, kas gera, gražu ir šviesu, tačiau turi Tu ir tamsiąją pusę. Kaip ir kiekviena gyvastis esi pažymėta savo ydomis ir silpnybėmis, paženklintas sielos skauduliais.

Kasdien Tave matau skubantį ir lekiantį, besistengiatį keistis ir keisti, neatsilikti nuo beprotiško pasaulio tempo ir vis greitėjančio žemės sukimosi aplink savo ašį. Stebiu Tave.

Toks Tu man esi besisukant kasdienybės karuselėje. Bet ar žinai, kas Tu man esi, kai lieku pati su savimi? Tu man esi nesuardyta pasaulio tvarka ir ramybe alsuojantis miškas su mylimiausia ežero pakrante. Tu man esi šiltas kavos gurkšnis Crème Cafe. Tu man esi neįkainojami pokalbiai su draugais ir šeima. Tu man esi knygos puslapis, kurią skaitau vakarais prie ežero kranto. Tu man esi tingus sekmadienis. Tu man esi rudens liūdesys ir žiemos rūpestis.

Toks Tu man visada ir liksi. Nežinau, ar Tu visuomet būsi mano namais. Namai ten, kur širdis. Žinau tik tai, kad čia visada bus gera sugrįžti.

Su meile,

Uljana