Oksana D.

- Vilnius, Lithuania

Koks esi savitas, Visagine, suvokiau išvažiavusi.

Ėmiau ilgėtis beržo siekiančio mano langus penktame aukšte. Pasigedau kiekviename žingsnyje lydinčios žalumos, ypatingai kiemuose ošiančių pušų. Toks mažytis tas Visaginas, kukliai įsitaisęs miškų apsuptyje. Jis nesiveržia pasiglemžti gamtos, jis su ja susidraugavo.

Nors kompaktiškas, bet labai erdvus. Jo nevaržo privati valda ir tvoros. Gali laisvai judėti, giliai įkvėpti ir neskubėti. Atsisėsti ant vieno iš daugelio suoliukų, kurie, tikiu, atlieka svarbią socialinę funkciją.

Visada buvau patenkinta gyvendama bute. Man patiko nuolatinis judėjimas laiptinėje ir kieme. Patiko, kad vieniši senoliai turi galimybę stebėti pro savo langus gyvą kiemą, o tėvai kviečia užsižaidusius vaikus pietauti pro savo buto langą... O tos kosminės vaikų žaidimų aikštelės!

Linkiu Visaginui suprasti savo unikalumą ir nepasiduoti automobilizacijai, prekybos centrų plėtrai, besaikiam gatvių betonavimui ir tvorų statyboms. Linkiu, kad miesto bendruomenė būtų aktyvi. Linkiu, kad Visaginas išliktų paslaptingu daugiakultūriu miestu, įkvepiančiu ir intriguojančiu kūrėjus!